Vasario 14 d. rūmų atstovė dalyvavo Vilniuje surengtame susitikime Lietuvos pasiekiamumui oro transportu aptarti, kurį surengė VĮ Lietuvos oro uostai.
Susitikime dalyvavo Ūkio, Susisiekimo ministerijų, Turizmo departamento, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, VŠĮ „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, Vilnius Go, Kaunas In, Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas.
Tarp 2017 m. rezultatų: Iš Vilniaus oro uosto buvo 63 kryptys iš / į 28 šalis, iš Kauno oro uosto – 18 krypčių į / iš 11 šalių (daugiau kaip 1 mln. keleivių), iš Palangos – 11 krypčių į / iš 9 šalių.
Vilniaus ir Kauno oro uostams paskelbtos naujos kryptys 2018. Palangos oro uostui paskelbtas naujas skrydis į Glazgą (Škotija), o dėl kitų galimų krypčių dar vyksta derybos, tarp jų – dėl Vokietijos.
Dėl Palangos VĮ Lietuvos oro uostų atstovai teigė esą patenkinti rezultatais (iš viso 300 tūkst. keleivių), jų tikslas šiais metais – išlaikyti tokį augimą. Dėl to, kad dabartinės skrydžių kryptys iš Palangos netenkina verslo, esamų ir potencialių investuotojų, nėra palankios turistų srautams – panašu, kad apie tai išgirsti susirinkusiems buvo netikėta. Lietuvos oro uostų atstovai teigė, kad iš Klaipėdos regiono savivaldybių buvo gautas užsakymas skrydžiui į Londoną (prisidėta savivaldybių lėšomis), todėl toks ir buvo organizuotas. Pasakyti, kiek atskrenda turistų, Lietuvos oro uostų atstovai negali: skaičiuojamas keleivių srautas pagal pilietybę neskirstomas, todėl duomenys, kuriuos turi Turizmo departamentas ir Lietuvos oro uostai, gerokai skiriasi.
Lietuvos oro uostai turi Maršrutų plėtros fondą ir dar dvi galimybes paremti oro skrydžių bendrovių atėjimą:
- de minimis programa (200 tūkst. EUR per 3 metus);
- oro uostų rinkliavų nuolaidos (planuojama 2018 m. jų suteikti už 12 mln. Eurų).
Dėl verslui ir turizmo srityje veikiančioms bendrovėms reikalingų skrydžių buvo pasiūlyta pateikti argumentus, kurių reikia derybose su skrydžių bendrovėmis, ypač dėl skrydžio į Hamburgą. Didžiausia abejonė yra ta, ar regionas, esantis šalies pakraštyje ir kuriame liko kiek daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų, gali sugeneruoti keleivių srautą į Vokietiją (nors dėl Londono, Glazgo tokių abejonių nekilo). Pasiūlyta pateikti duomenis, kiek dabar keleivių/įmonių atstovų skrenda ta kryptimi per Rygą ar Kopenhagą.
