Naujienos ir renginiai

Įvykių kalendorius

Įvyko susitikimas su Vakarų Lietuvos atstovais Lietuvos Respublikos Seime

2017 metų sausio 27 d. Klaipėdoje įvyko Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių bei Seimo laikinosios parlamentinės grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ susitikimas. Susitikimo metu buvo pateikti 5 pranešimai apie Vakarų Lietuvos ekonomiką bei verslą ir jam kylančias problemas.

Apibendrinant pateiktų pranešimų informaciją, teigiama, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria verslas yra:

  • Gyventojų migracija (išorinė ir vidinė);
  • Pasigendama vieningos švietimo politikos;
  • Miestui ir regionui reikalinga plėtros strategija, siūloma vadovautis sėkmingų miestų plėtros pavyzdžiais (pavyzdžiui, Galway, Airija).
  • Siekiant išnaudoti išskirtinę geografinę padėtį, būtina ieškoti sprendimų dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros;
  • Sprendimai priimami Vilniuje, todėl tai sąlygoja verslo centralizaciją į Vilnių;
  • Kapitalas iškeliamas į užsienį dėl palankesnės mokesčių, investicijų politikos;
  • Menkas Lietuvos investicinis patrauklumas užsienio įmonėms.

Po pranešimų diskusijoje pasisakė Seimo nariai:

  • Eugenijus Gentvilas teigė, kad Klaipėdos universitetas turi lygiuotis į ambicingiausius, tačiau universitetui to trūksta, dėl to lieka neišnaudotos galimybės.
  • Antanas Vinkus pageidavo išskirstyti pateiktus klausimus pagal kompetencijos sritis;
  • Algimantas Kirkutis, apibendrindamas diskusiją, taip pat teigė, kad bendradarbiavimas tarp valdžios ir verslo yra nebejotinai svarbus ir kėlė klausimą kaip tai daryti geriausiai?
  • Agnė Bilotaitė teigė, kad pakeitimus ir įstatymus, susijusius su verslu turi priimti ir atsakinga už jų priėmimą - Seimo dauguma. Seimo dauguma turi turėti verslo skatinimo planą. Taip pat sakė, kad apie regionų plėtrą yra kalbama nuo 2000 metų ir tai itin plati tema. Dabar naudojama dviejų regionų koncepcija – Vilniaus regionas ir likusi Lietuva, buvo sukurta siekiant pritraukti ES lėšas.

Tarp pateiktų pasiūlymų Seimo narė minėjo gyventojų pajamų mokesčio projektą bei būsto jaunoms šeimoms finansavimo projektą, kurie buvo pateikti svarstyti. Taip pat teigė, kad dėl Klaipėdos universiteto reikia susivienyti, o kitos regiono problemos yra gerai žinomos.

Seimo narė teigė, kad yra pasirengusi dirbti, tam reikalingos konkrečios užduotys, kurias būtų galima įgyvendinti. Pasisakė už nuolatinius susitikimus.

  • Seimo narys Valerijus Simulik sakė, kad idėjos ir argumentuoti projektai turi būti pateikti raštu, kad būtų galima konstruktyviai dirbti.
  • Dainius Kepenis sakė, kad nori gauti užduočių iš sveikatos bendruomenės.

 

Diskusija ir klausimai:

  1. UAB „Banginis“ generalinis direktorius Algirdas Aušra sakė, kad žvejyba turi būti reguliuojama laisvosios rinkos ekonomikos, o ne planinės ekonomikos principais. Pirmasis įstatymo projektas „pakvipo“ planine ekonomika ir sprendimai dėl ribojimų nemaloniai nustebino.
  2. UAB „Sphaera“ savininkas Gintautas Bertašius pateikė klausimą dėl turizmo strategijos:

- kokia valdančios daugumos pozicija dėl turizmo sektoriaus Lietuvos mastu, o ypatingai pajūryje?

- žemės ūkio ir turizmo sektoriaus bendra nauda dėl vietos produktų vartojimo. Kas bus daroma?

- verslo ir valstybinių institucijų atotrūkis: kas planuojama, kad atotrūkis būtų sumažintas?

Viceministrė Rugilė Anziukevičiūtė – Buzė teigė, kad kuriama Vyriausybės programa, kurios dalis – turizmas ir jo skatinimas. Ji teigė, kad svarbu pateikti pasiūlymus programai bei planuoti skaičius, kiek siekiama pritraukti turistų. Laukiama pasiūlymų šia tema.

Prof. A. Kirkutis pritarė, kad Vakarų Lietuvos rekreacinis potencialas – unikalus, tačiau neišnaudojamas. Taip pat yra didžiulės sveikatinimo turizmo galimybės: tereikia suorganizuoti ir viešinti veiklą ir išnaudoti potencialą.

  1. Advokatų kontoros „Pro Lege“ partnerė Snieguolė Šermukšnė teigė, kad reikia galutinai apspręsti dėl Lietuvos administracinio suskirstymo, tikslingi būtų 3 regionai.

Pasak Seimo nario A. Kirkučio, regionų problema egzistuoja nuo 2000 metų, ir dabartinis administracinis suskirstymas nepasiteisina. Planuojama, kad iki 2021 metų jis atsiras.

  1. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila kaip pagrindinę švietimo problemą įvardijo tai, kad nėra ko šviesti.

Klaipėdos universitetas yra regioninis ir buvo kuriamas kaip daugiakryptis o ne specializuotas universitetas, todėl sprendžiant su švietimu susijusius klausimus reikia laikytis holistinio požiūrio ir išlaikyti jį kaip regioninį universitetą. Vilnius ir Kaunas turi universitetus su persidengiančiomis specialybėmis, tuo tarpu Vakarų Lietuvoje regioninis universitetas - būtinas. Be universiteto yra ir kitos mokyklos, kuriose yra ruošiami specialistai verslui ir šiuo metu jie patenkina specialistų poreikį, tačiau atsisakius regioninio principo atsiras dar didesnės specialistų užpildymo spragos nei yra dabar. Klaipėdos kolegijos yra regiono verslo atspindys.

  1. LVŽS narys Mindaugas Bastakis sakė, kad plėtojant Vakarų Lietuvos regioną, visą valdymą susijusį su jūrų ūkiu, reikia perkelti į Vakarų Lietuvą o ne skirstyti tarp Aplinkos, Ūkio ir kitų ministerijų.

Apibendrinant diskusiją ir klausimus Klaipėdos PPAR prezidento pareigas einantis Vladas Pleskovas grįžo prie A. Kirkučio klausimo apie bendradarbiavimo formą ir pasiūlė parengti keletą bendradarbiavimo modelių bei perduoti juos Seimo laikinajai parlamentinei grupei „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“. Klaipėdos PPAR direktorius Viktoras Krolis sakė, kad panašų Seimo narių ir verslo bendradarbiavimo modelį ketina taikyti ir Šiaulių bei Panevėžio PPAR.

Susitikime dalyvavo 10 Seimo narių  ir apie 50 įmonių - Klaipėdos PPAR narių.

Reklama

Susisiekime
Captcha