Šiandien Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą p. K. Navicką, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Klaipėdos miesto merą V. Grubliauską, mero pavaduotoją A. Šulcą, Savivaldybės administracijos direktorių p. S. Budiną, Klaipėdos miesto tarybą dėl rinkliavos juridiniams asmenims už atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.
Raštuose Aplinkos ministrui bei Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūloma:
- Keisti Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711: atsisakant savivaldybėms suteikiamų veiksmų ir sprendimų laisvės nustatyti pastoviosios ir kintamosios rinkliavos tarifo dalies proporcijas; atsisakyti 31.4 p. ir panaikinti galimybę kintamajai daliai taikyti mišrių komunalinių atliekų normas, paliekant kitas Vyriausybės nutarime nurodytas alternatyvas kintamajai tarifo dedamajai pagal 31.1 p. – atliekų konteinerių skaičių ir tūrį, 31.2 p. - komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį, ištuštinimo dažnio kriterijus arba 31.3p. - atiduodamų komunalinių atliekų svorį.
- Nustatyti, kad į būtinąsias regionų atliekų centrų administravimo sąnaudas gali būti įtraukiami tik oficialūs Lietuvos Respublikos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio arba minimaliosios algos dydžiai, o viršijantys šias sumas dydžiai įtraukiami į kintamąsias sąnaudas. Tai skatintų ieškoti efektyvesnių sprendimų atliekų tvarkymo versle ir būtų socialiai teisinga.
- Kadangi rinkliava už atliekų tvarkymą yra mokestis už suteikiamą paslaugą, jos ekonominį pagrįstumą privalo tikrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Rašte Klaipėdos miesto tarybai siūloma:
- Keisti pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies proporcijas; mažinti pastoviąją dalį ir didinti kintamąją dalį;
- Atsisakyti pagal Vyriausybės nutarimo 31.4 p. numatytos mišrių komunalinių atliekų normos nustatymo kintamajai daliai ir pasirinkti 31.3 p. – atiduodamų atliekų svorio arba 31.2. p. – naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus, tūrio ir ištuštinimo dažnio kriterijus.
- Patikrinti realų siūlomų tarybos sprendimų projektų ekonominį poveikį juridiniams asmenims, nes dabar rinkliavos dydžiai miesto tarybai pateikiami be jų, formaliai teigiant, kad žymesnio poveikio nebus.
- Į būtinąsias KRAC administravimo sąnaudas traukti Lietuvos Respublikos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio sumą, arba minimalią algą, o viršijančias šias sumas traukti į kintamąsias sąnaudas. Tai skatins ieškoti naujų, efektyvių sprendimų atliekų tvarkymo versle. Klaipėdos atveju pastoviosios sąnaudos sumažėtų apie 1.917.880 Eur (1.946.000 - (74 x 380 x 12), tai būtų socialiai teisingas sprendimas.
