Kovo 9 d. surengtas Klaipėdos rūmų narių susitikimas su Lietuvos banko valdybos nariu Evaldu Ruzgiu, kurio tema – „Skaitmeninis euras: kam ruoštis?“.
Euro zonoje jaučiama priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų: 13 iš 21 euro zonos šalių neturi nacionalinių kortelių, tik Visa/Mastercard. Be to, euro zonoje nėra bendros europinės skaitmeninės mokėjimo priemonės prekybos vietose. Lietuva neturi nei nacionalinių, nei europinių mokėjimų sprendimų. E Ruzgio teigimu, skaitmeninis euras padidintų mokėjimų rinkos atsparumą grėsmėms, užtikrintų euro zonos mokėjimų autonomiją, sudarytų galimybes atsiskaityti bet kokiomis sąlygomis bei skatintų rinkos konkurencingumą ir integraciją.
Numatoma, jog skaitmeninio euro įgyvendinimo kaštai sudarys apie 1,3 mlrd. EUR iki skaitmeninio euro išleidimo. Nuo 2029 m. operacijų kaštai sudarys apie 320 mln. EUR per metus. Eurosistema šiuos kaštus dengs pati, kaip tai daroma ir grynųjų eurų leidimo atveju. Bankai teiks nemokamas skaitmeninio euro paslaugas vartotojams ir gaus mokestį iš prekybininkų, kaip ir kortelių atveju. Prekybininkai turės atnaujinti mokėjimo priėmimo įrenginių programinę įrangą.
Susitikime dalyvavo 14 rūmų narių atstovų.
