Naujienos ir renginiai

Reklama

Įvykių kalendorius

Susitikimas su LLRI prezidente Elena Leontjeva, susitikimo tema "Ko verslas gali tikėtis iš naujosios valdžios ir kokių valdžios sprendimų labiausiai reikia?"

      Sausio 15 d. surengtas nuotolinis rūmų narių susitikimas su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

      Susitikimo metu buvo aptariama dabartinė ekonominė situacija, kuri, pasak E. Leontjevos, yra pakankamai pozityvi tuose sektoriuose, kurių veikla nėra suvaržyta. Iš ES ateina paklausa naujoms prekėms, atsiranda naujų rinkų galimybės. Svarbu, kad įmonės galėtų į tai tinkamai reaguoti. E. Leonjeva neigiamai atsiliepė apie per karantiną suvešėjusią valstybinę pašalpų bei išmokų politiką, kuri žmones atgraso nuo siekio patiems ieškoti sprendimo ir kurti. Pasak E. Leontjevos, darbo paieškos parama turėtų virsti darbo radimo premija.

    Taip pat kalbėta apie paramą nuo Covid-19 nukentėjusiam verslui. E. Leontjeva pritarė rūmų narių apklausoje išsakytoms rūmų narių mintims, jog skiriant paramą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į apyvartos kritimą, bet ir į tai, ar įmonės dirbo pelningai. Kiek anksčiau DNR plane girdėjome apie pagalbai planuojamus milijardus, dabar kalbama apie gerokai kuklesnę paramą - šimtus milijonų eurų, kurie skirti ekonomikai ir verslui gaivinti. Pasak E. Leontjevos, ES vyksta nauji procesai. Kartu su koronaviruso pandemija prasidėjęs pinigų spausdinimas keičia supratimą apie pinigų tvarumo teoriją. Pinigai nustojo būti stokos matu, kokiu buvo iki šiol, todėl būtina stengtis, kad tos lėšos kuo greičiau patektų į veikiančias įmones. Nuo to priklausys, kaip greitai verslas galės atsitiesti. Tam, jog laikas investuoti dabar yra labiau negu tinkamas, pritarė ir renginyje dalyvavę rūmų nariai.

     Susitikime kalbėta ir apie pelno mokesčio reformos būtinybę. Nuo Naujųjų metų jau trečioji mūsų kaimynė – Lenkija pereina prie investicijoms itin palankaus įmonių apmokestinimo modelio. Pagal šį modelį mokestis taikomas tik išmokamiems dividendams, o visos investicijoms ir veiklos plėtrai skirtos lėšos – neapmokestinamos. Estija perėjo prie vienkartinio įmonių pelno apmokestinimo prieš 21-erius metus, Latvija – prieš 3 metus. Lietuva liks paskutine regiono šalimi, kurioje pelnas apmokestinamas du kartus. Darbo našumo ir investicijų skirtumai Lietuvoje ir Vakarų Europoje vis dar yra neįtikėtinai dideli. Pagal grynojo kapitalo kiekį, tenkantį vienam dirbančiajam, 2019 m. Lietuva atsiliko nuo Norvegijos net septynis kartus, nuo ES vidurkio – 3 kartus. Estija pagal tą patį rodiklį jau atrodo beveik dukart geriau.

    Susitikime akcentuota  ir investicijų, dėl kurių auga darbo našumas svarba, kalbėta apie valdininkų požiūrį į ES paramos fondus, nuostolių perkėlimo galimybę.

      Renginyje dalyvavo 20 rūmų narių.

Susisiekime
Captcha