Vasario 5 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai kartu su rūmų asociacijos Prezidentu, AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi S. Gailiūnu Lietuvos Respublikos Seime susitiko su Seimo Pirmininku J. Oleku. Susitikimo metu Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai kėlė rūmų nariams aktualius klausimus ir opias problemas. Tarp jų – sprendimų priėmimo Seime klausimai, kai jų priėmimas vėluoja įgyvendinant ir perkeliant į nacionalinę teisę ES direktyvas, kiti verslui aktualūs teisės aktai, kai įstatymų leidėjų teikiami įstatymų pakeitimai neatitinka verslo poreikių ir lūkesčių, kuriama papildoma biurokratinė našta.
Susitikime Seime dalyvavęs Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius V. Krolis minėjo Skaidraus atlygio direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, kai teisės aktai įsigalios nuo birželio 7 d., o Seimo patvirtintų tai reglamentuojančių teisės aktų dar nėra, skelbiami tik projektai. Ši direktyva palies visas be išimties verslo įmones ir organizacijas, kurios dar nežino, kokia nauja tvarka šioje srityje jų laukia ir kaip prie naujų papildomų reikalavimų darbo teisės srityje reikės prisitaikyti.
Klaipėdos rūmų vadovas pristatė ir kitą įstatymų leidėjų iniciatyvą, kai, nuo 2026 m. sausio 1d., padidinus mokesčius verslui, labiau apmokestinus pajamas, gaunamas iš individualios veiklos, pagal individualią veiklą dirbantys smulkūs verslininkai nuo sausio ėmė masiškai steigti ir pereiti į MB (mažoji bendrija) veiklos formą, kur išliko pelno mokesčio lengvata. Seimo biudžeto ir finansų komitetas inicijuoja darbo grupę, kurios tikslas – priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais ši verslo forma būtų apskritai panaikinta. Komiteto pirmininkas A. Sysas viešai teigia, kad verslo formų yra per daug, o ši yra naikintina, nes smulkūs verslininkai mokės mažiau mokesčių.
Susitikime pabrėžta, kad MB Lietuvoje atsirado kaip verslumą skatinanti teisinė veiklos forma, kuria lengva pasinaudoti be didesnių formalumų ir greitai pradėti verslą. T.y. nepraėjus nė vieneriems metams nuo įsigaliojusių pakeitimų Seime vėl planuojami nauji, nors kitose šalyse (Lenkijoje) yra ir daugiau gyventojų verslumą skatinančių veiklos formų, ypač smulkiam verslui.
