Pastaraisiais metais Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendino keletą svarbių pokyčių, siekdama supaprastinti sveikatos pažymų tvarkymą. Praėjusią savaitę SAM pateikė pasiūlymą dėl 2 darbdavių apmokamų pirmų ligos dienų be gydytojo žinios patvirtinimo. Šią situaciją pakomentavo rūmų narys, apskaitos įmonė UAB „Žinius“:
Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas leisti darbuotojui sirgti vieną ar dvi dienas be gydytojo pažymos, pranešus tik darbdaviui, vertintinas kaip siekis mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį. Toks modelis taikomas keliose Europos šalyse – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iki 7 dienų galima naudotis savideklaracija (self-certification), o Islandijoje dėl pažymos būtinybės sprendžia darbdavys. Tačiau tokie sprendimai veikia tik esant aukštam pasitikėjimo lygiui tarp darbuotojo ir darbdavio bei aiškioms teisinėms riboms.
Pasak UAB „Žinius“ sertifikuotos buhalterės J. Kubilienės, kol nėra teisės akto projekto, verslas vertina šį siūlymą atsargiai. Biurokratinės naštos perkėlimas darbdaviui kelia papildomų klausimų:
- Kaip būtų išvengiama piktnaudžiavimo, jei darbdavys privalėtų mokėti už ligos dienas be oficialaus ligos fakto nustatymo?
- Kas prisiimtų atsakomybę už kontrolę ir administravimą?
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. dėl vienos ar dviejų dienų ligos buvo išduota 92 tūkst. pažymų. Tačiau formalus pokytis be aiškių ribojimų (pvz., ne daugiau nei 2 kartai per metus) sukels papildomas sąnaudas verslui.
Anot UAB „Žinius“ ekspertų, diskusija dėl reguliavimo pokyčio privalo vykti Trišalėje taryboje, įtraukiant socialinius partnerius. Bet koks pokytis turi ne tik mažinti eiles gydymo įstaigose, bet ir neužkrauti papildomos administracinės ir finansinės naštos darbdaviams, kurie jau dabar susiduria su darbuotojų motyvacijos ir drausmės iššūkiais.
