Gegužės 27 d. rūmai pradėjo nuotolinių renginių apie užsienio rinkas ciklą "Senos (naujos) rinkos: Švedija ir Baltarusija" su Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Aleksandru Laurinavičiumi, Lietuvos ambasados Baltarusijoje antruoju sekretoriumi Tomu Bitinu bei komercijos atašė Julijumi Glebovu.
Pirmajam renginiui Baltarusija ir Švedija pasirinktos atsižvelgiant į šių rinkų aktualumą mūsų verslui. Švedija yra aktuali Lietuvos eksporto plėtros rinka, o Lietuvos kaimynė Baltarusija taip pat yra tarp svarbiausių mūsų prekybos partnerių. Tai, jog abiejose šalyse nebuvo ir nėra paskelbtas karantinas- sutapimas, tačiau COVID-19 situacija abejose šalyse yra skirtinga.
Švedijoje apribojimų tarptautiniam verslui nėra, tuo metu Baltarusijoje taikomi importo ribojimai. Švedijoje teikiama valstybės parama verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos, o, pasak Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrojo sekretoriaus Tomo Bitino, Baltarusijoje privatus verslas valstybės paramos negauna. Pesimistinius verslo lūkesčius Baltarusijoje atspindi Nacionalinio banko ekonominių nuotaikų indeksas. Suminis indeksas kovą buvo -5,6 proc., balandį -17,3 proc.
Švedijos eksportas sudaro 50 proc. šalies BVP, trečdalis Švedijos prekių eksporto priklauso nuo importuojamų komponentų. Anot Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Aleksandro Laurinavičiaus, iš eksporto rinkų mažėjantys užsakymai, žaliavų tiekimo problemos iš užsienio lemia tai, jog Švedijoje taip pat mažėja užsakymų. Įmonės su aukštu paimtų kreditų lygiu, be grynųjų pinigų rezervo pateko į aukštą rizikos zoną, todėl prognozuojami tiekėjų (ypač smulkesnių) bankrotai.
Kitoms šalims uždarius sienas, o švedams nestabdant veiklos, išaugo darbo jėgos poreikis. Lietuvos verslas sėkmingai užpildė šią nišą.
Renginyje dalyvavo 13 įmonių atstovų.