Vasario 5 dieną įvyko rūmų narių susitikimas su Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadove E. Maslauskaite, kurio metu kalbėta apie tai, ko verslui tikėtis iš švietimo, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų sričių reformų artėjančių rinkimų fone.
2020 m. sausio mėn. pabaigoje Klaipėdos apskrityje registruota 13 tūkst. bedarbių. Ar tikrai jie visi ieško ir neranda darbo? Pastebima tendencija, jog nedarbo trukmė vis ilgėja, o nedarbo išmokas gauna vis daugiau žmonių. Darbuotojų atlyginimai viešajame sektoriuje auga gerokai sparčiau nei privačiame, tačiau veikla viešajame sektoriuje nėra efektyvinama, kas neigiamai įtakoja šalies konkurencingumą, kyla produktyvumo problemos, didėja našta mokesčių mokėtojams.
Viena iš pagrindinių problemų Lietuvoje yra įstatymų nestabilumas. Tai nemažai kainuoja verslui bei kuria neigiamą įvaizdį investicinei aplinkai. Mokesčių nestabilumas, nuolatinė kaita įstatyminėje bazėje taip pat turi didelę įtaką šešėliui. Šiuo metui šešėlinė ekonomika Lietuvoje trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Šešėlinės ekonomikos mastas stabdo viešųjų paslaugų gerinimą, riboja struktūrinių reformų finansavimą, šešėlyje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai- kokybės garantijų. Neramina tai, jog, pagal LLRI atliktą tyrimą, jei pajamos reikšmingai sumažėtų ir finansinė padėtis smarkiai pablogėtų dėl ekonominės krizės, 53 proc. respondentų svarstytų dirbti šešėlyje, o 49 proc. svarstytų galimybę pirkti pigesnes prekes nelegaliai.
Vakarų Europos šalys pelno mokestį mažina, kadangi yra įsivertinę, jog pelno mokesčio didinimas yra žalingas. Kyla klausimas ar Lietuva, didindama šį mokestį, išlieka patraukli investuotojams?
Pasak, E. Maslauskaitės, geri ketinimai kartais veda prie blogų rezultatų, o sprendimai kartais gali labiau pakenkti nei padėti, todėl LLRI ypač šiais priešrinkiminiais metais kelia sau uždavinį itin atidžiai sekti politikų sprendimus ir teikti pasiūlymus. Renginyje dalyvavo 12 rūmų narių.