Galiojantys teisės aktai nenumato darbdaviui teisės dėl COVID-19 grėsmės ar dėl paskelbto karantino nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio.
Pagrindinės darbo organizavimo taisyklės karantino laikotarpiu:
- Jeigu darbuotojas vykdo darbo funkcijas karantino laikotarpiu ir šias funkcijas įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, darbdavys privalo skirti darbuotoją dirbti nuotoliniu būdu (remiantis darbdavio pasiūlymu ar darbuotojo prašymu). Karantino sąlygomis tai yra ne tik Vyriausybės nustatyta rekomendacija darbdaviams, bet ir darbuotojų saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo priemonė, t. y. darbdavio pareiga, kurią nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Naujausiais DK pakeitimais, deja, įtvirtinta gana biurokratizuota nuotolinio darbo forminimo tvarka, neatitinkanti realios situacijos. Darbdavys „motyvuotu raštu“ privalo „siūlyti“ darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę aplinkiniams, dirbti nuotolinį darbą, darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie savo sutikimą per vieną darbo dieną. Darbuotojui nesutikus, darbdavys turi teisę nušalinti darbuotoją nuo darbo.
Praktikoje nuotolinį darbą paprasčiausia forminti darbuotojo prašymo pagrindu. Nuotolinio darbo sąlygos ir tvarka įmonėje dabartinėmis aplinkybėmis gali būti taikoma ir kaip darbuotojų saugos ir sveikatos priemonė, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį ir privaloma darbuotojams (DSSĮ 33 str. 1 d. 10 p.). Darbdavys turi teisę nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 str. 1 d. 13 p.).
- Jeigu darbdavio veikla karantino laikotarpiu nėra uždrausta, darbuotojo darbo funkcijos vykdymas yra būtinas, funkcija negali būti vykdoma nuotoliniu būdu, darbdavys privalo užtikrinti darbuotojui tinkamas asmenines apsaugos priemones darbo vietoje. Darbdaviui vykdant šią pareigą, darbuotojas privalo vykdyti darbo funkcijas darbo vietoje. Paskelbtas karantinas savaime nėra pagrindas darbuotojui atsisakyti atvykti į darbą. Tačiau, "Averus" vertinimu, neatvykimas į darbą šiomis aplinkybėmis negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, t .y. pravaikšta be svarbių priežasčių.
- Šalių susitarimu darbuotojai karantino metu gali būti leidžiami neišnaudotų kasmetinių atostogų, ši priemonė gali būti derinama su prastova. Nesant pakankamo darbuotojų užimtumo, kasmetinių atostogų išnaudojimas leistų užtikrinti darbuotojo pajamų lygį ir mažinti naštą SODRAI esamoje situacijoje. Todėl, darbdaviui ir darbuotojui dėl to geranoriškai susitarus bei suderinus tarpusavio interesus, valstybė esamoje situacijoje neturėtų tokio susitarimo vertinti kaip prieštaraujančio DK reikalavimams.
- Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo dėl paskelbto karantino ar ekstremalios padėties (pvz. darbdavio veikla yra uždrausta; krito užsakymų srautas; darbo funkcijos neįmanoma vykdyti saugiai darbo vietoje ar nuotoliniu būdu ir pan.) darbdavys turi teisę skelbti prastovą specialiomis karantino ar ekstremalios situacijos laikotarpiu galiojančiomis sąlygomis. Prastova gali būti visiška arba dalinė, skelbiama visiems įmonės darbuotojams ar tik tam tikroms grupėms. Dalinės prastovos atveju prastovos laikas turi sudaryti mažiausiai dvi dienas per savaitę arba 3 valandas per dieną. Prastovos laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama MMA - 607 EUR neatskaičius mokesčių (dalinės prastovos atveju – proporcinga jos dalis). Užmokestis gali būti ir didesnis. Darbdavys gali pretenduoti į valstybės subsidijas prastovos užmokesčiui ekstremalios situacijos/karantino laikotarpiu. Bendras subsidijos dydis – 60% prastovos metu mokamo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei MMA. 90% subsidija nuo prastovos užmokesčio (bet ne daugiau nei MMA) numatyta įmonėms iš sektorių, kur yra nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu. Sektoriai, kuriems nustatyti tiesioginiai apribojimai 2020-03-14 Vyriausybės nutarimu dėl karantino: kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo paslaugų, sanatorijų, poilsio, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, ne maisto parduotuvių ir turgaviečių, prekybos ir pramogų centrų, grožio paslaugų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų. Subsidijos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Darbdavys turės pareigą išlaikyti subsidijuotas darbo vietas bent 3 mėnesius nuo subsidijų mokėjimo pabaigos.
- Darbdavio kaštų taupymo priemonė, esant daliniam darbuotojų užimtumui, gali būti ir terminuotas susitarimas su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Tačiau šios priemonės taikymui būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas. Darbuotojas tokį sutikimą turi teisę pateikti per 5 darbo dienas nuo darbdavio pasiūlymo gavimo dienos.
Kontaktai konsultacijai:
- Darbo teisės (prastovų įforminimo, valstybės subsidijų ir pan.) klausimais konsultuoja advokatė Jurgita Venckutė +370 615 95542; jurgita.venckute(at)averus.lt.
Parengė: rūmų narys, advokatų kontora "Averus"