Naujienos ir renginiai

Reklama

Įvykių kalendorius

LPPARA: uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė iškreipia konkurenciją

   Gruodžio 17 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) išplatino kreipimąsi į LR ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, taip pat LR Vyriausybės kanceliariją ir Seimo Ekonomikos komitetą. LPPARA atkreipia dėmesį į šiuo metu nevienodas sąlygas prekybos veiklai vykdyti.

   "Nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis karantino sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, tuo tarpu kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą. Remdamiesi teisininkų išvadomis teigiame, jog Vyriausybė, uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui, iškreipia konkurenciją. Konkurencija iškreipiama, kai draudžiama ne maisto produktų tiesioginė prekyba, tačiau tos pačios paskirties prekėmis leidžiama prekiauti didžiuosiuose prekybos centruose.

   Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtina draudimą priimti teisės aktus ar sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tiek Vyriausybės sprendimas leisti maisto prekių parduotuvėse prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, tiek leidimas prekiauti lauke eglutėmis, skirtomis šventėms, pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Šventinių medelių įsigyti galima, o šventinių kambarinių gėlių - negalima. Neabejotina, kad žmonės prieš Kalėdas vis tiek  pirks dovanas draugams bei šeimos nariams. Taigi asmuo, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui vazą, eis į didelį prekybos centrą, kuriame neišvengiamai kontaktuos su pakankamai dideliu skaičiumi žmonių, lies prekes, kurias taip pat lietė neapibrėžtas ratas asmenų.

   Jeigu nebūtų uždrausta prekyba ne maisto prekėmis visose parduotuvėse, asmuo galėtų eiti į bet kurią mažą parduotuvėlę, kuri turi atskirą įėjimą, vieną pardavėją ir galimybę vienu metu priimti ir aptarnauti tik vieną pirkėją. Smulkiajam verslininkui pardavinėti gėles turgavietėje lauke, kur užsikrėtimo tikimybė yra vienareikšmiškai mažesnė, draudžiama, tuo tarpu eiti į prekybos centrą ir įsigyti gėlių puokštę leidžiama. Akivaizdu, kurie iš nurodytų prekybos variantų šiuo atveju sveikatos ir viruso plitimo mažinimo klausimu yra saugesni, tačiau Vyriausybė, deja,  priima kitokius sprendimus, kurie ne tik žlugdo smulkųjį  bei vidutinį verslą, bet ir  diskriminuoja jį didžiųjų prekybininkų atžvilgiu.

   Minėti Vyriausybės veiksmai parodo nepasitikėjimą verslu, nors mažieji yra atsakingi ir visuomeniški - dažnu atveju turi netgi geresnę galimybę užtikrinti saugias apsipirkimo sąlygas negu didieji prekybos centrai. Smulkieji verslininkai antrajam karantinui ruošėsi, investavo į tai, kad ir patys būtų saugūs, ir pirkėjai būtų aptarnaujami saugiai. Būtų naivu tikėtis, kad prie smulkaus verslo prekyviečių nusidrieks eilės: smulkusis ir vidutinis verslas, turėdamas nedideles patalpas, turi galimybę užtikrinti vieno asmens aptarnavimą. Aptarnaujant vieną asmenį patalpoje visiškai apribojama galimybė klientui kontaktuoti su kitu klientu mažesniu nei 2 metrų atstumu, tuo metu prekybos centruose, nors ir suteikus 15 kv. m. vienam asmeniui, negalima užtikrinti, jog pirkėjai nesigrūs prie tų pačių prekių netgi mažesniu nei metro atstumu.

   Vyriausybės argumentas, jog šiuo metu neranda gero sprendimo, nėra pakankamas, sprendimų yra. Nemaža dalis Europos valstybių, pvz. Prancūzija[1], Šveicarija[2], apribojo galimybę įsigyti ne pirmojo būtinumo prekes prekybos centruose vien dėl to, jog užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Todėl siūlome arba leisti prekiauti visomis prekėmis visiems verslininkams, kurie gali užtikrinant saugumą, arba visiems lygiomis teisėmis drausti bet kokią tiesioginę prekybą ne pirmo būtinumo prekėmis." - teigiama rašte.

Susisiekime
Captcha