Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Naujienos ir renginiai

Reklama

Įvykių kalendorius

Rūmų narių apklausa: "Pandemija ir antrojo karantino poveikis" rezultatai

   Atsižvelgiant į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir Vyriausybės nutarimu nuo lapkričio 7 d. šalyje prasidėjusį antrąjį karantiną, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai atliko savo narių apklausą dėl karantino sąlygų poveikio įmonių veiklai ir dėl veiksmingų pagalbos priemonių verslui. Pateikiame apibendrintus apklausos rezultatus.

   37 proc. respondentų teigia, jog paskelbus antrąjį karantiną, teko sustabdyti veiklą, darbuotojus išleisti atostogų arba atleisti, skelbti prastovas, svarstoma nutraukti veiklą. 33 proc. apklaustųjų, paskelbus antrąjį karantiną, savo veiklą galėtų tęsti, jei būtų žinomos ir tinkamos pagalbos verslui priemonės. Antrojo karantino paskelbimas ir tam tikrų verslo sričių veiklos apribojimas ar uždraudimas didelės įtakos neturėjo 30 proc. įmonių.

   Daugumos įmonių (67 proc.) teigimu, tinkamiausia iš planuojamų taikyti pagrindinių pagalbos priemonių verslui yra subsidijos verslui, kurio veikla yra apribota. 19 proc. respondentų mano, jog veiksminga priemonės verslui, kurių likvidumas nukentės dėl Covid-19, yra lengvatinės paskolos. Kitos įmonių siūlomos pagalbos priemonės: ES parama e-komercijai skatinti bei reguliacinės aplinkos procedūrų pagreitinimas.

   44 proc. apklausos dalyvių nepritaria tam, jog pagalbos verslui priemones planuojama taikyti atsižvelgiant į du Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planuojamus kriterijus:
1. Įmonės apyvarta per 6 mėnesius krito 30 ir daugiau proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;
2. Tokį apyvartos kritimą patyrusių įmonių sektoriuje yra ne mažiau negu 40 proc.
Tarp respondentų yra manančių, jog apyvarta neparodo, kiek įmonė yra naudinga visuomenei ir valstybei. Skiriant paramą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar įmonės dirbo pelningai. Netikslinga remti įmones, kurios nuolat dirba nepelningai arba slepia ir nemoka pelno mokesčio.

   Respondentų nuomone, taikant pagalbos priemones verslui papildomai turėtų būti  atsižvelgta į šiuos kriterijus:

  • Ar veikla uždrausta arba apribota;
  • Į bendrus įmonės rodiklius; 2019 m. sumokėtus mokesčius; apyvartos rodiklius per 12 mėn.
  • Ar išsaugomos darbo vietos. Siūloma remti tas įmones, kurios siekia išsaugoti darbo vietas;
  • Susirgusiųjų koronavirusu darbuotojų skaičių;
  • Papildomus įmonių kaštus, susijusius su nuotolinio darbo organizavimu.

   Kitos pagalbos priemonės, kurios galėtų būti taikomos:

  • ES projektai, skatinantys veiklos perorientavimą bei nuotolinių darbo vietų kūrimą;
  • SODROS ir GPM mokesčių atidėjimas;
  • Laiku nepateiktų tam tikrų ataskaitų ar neatliktų mokėjimų tolerancija (pvz.: atidėjimas iki 1 mėn.), jeigu tai susiję su šias pareigas turinčio atlikti asmens susirgimu ar privaloma saviizoliacija dėl artimų kontaktų su sergančiaisiais;
  • Subsidijos komercinių patalpų nuomos mokesčiui; komercinės paskirties NT, žemės,  kitų mokesčių kompensavimas;
  • Pratęstas skolų valstybei mokėjimo terminas iki 2021 m. balandžio mėn.;
  • Subsidijų už darbuotojų prastovas pratęsimas 3 mėn. po antrojo karantino pabaigos;
  • Mokesčių ir palūkanų atostogos, dotacijos;
  • Didesnės subsidijos darbo vietų išlaikymui;
  • Reguliacinė aplinka ir procesai (biurokratinės procedūros, derinimai, leidimai ir t.t.) privalo tapti lankstesni ir maksimaliai greiti;
  • Mokesčių mažinimas;
  • 100 proc. subsidijos naujoms investicijoms į įrangą, susijusioms su inovatyviomis technologijomis ar ekologiškus produktus kuriančia ar gaminančia įranga, kurių dėka darbuotojams, esantiems prastovose, būtų sukurtos alternatyvios darbo vietos;
  • Papildoma parama daugiau pelno mokesčio sumokėjusioms įmonėms, pvz., sumokėto už 2019 m. pelno mokesčio grąžinimas, kad įmonės išgyventų ir uždirbtų ateityje dar daugiau pelno.

   Pasiūlymai savivaldybėms:

  • Kartu su verslu parengti „Anti-Covid“ programą verslui atgaivinti ir ją nuosekliai realizuoti;
  • Laiku sumokėti verslui už suteiktas paslaugas;
  • Vykdyti didesnę karantino priemonių laikymosi viešosiose vietose kontrolę, nes viešojoje erdvėje Klaipėda nuolat minima kaip vienas iš blogiausiai nustatytų reikalavimų besilaikančių miestų;
  • Atleisti nuo tų mokesčių, kurie priklauso nuo savivaldybės: komercinės paskirties žemės, NT mokesčių. Įvairios rinkliavos turėtų būti mažinamos ar naikinamos dar kurį laiką karantinui pasibaigus;
  • Turizmo veiklos skatinimas. Klaipėdos ir regiono reklama užsienyje, parama skrydžiams į Palangos oro uostą iš prioritetinių turizmui krypčių, informacinių turų mūsų krašte organizavimas užsienio žiniasklaidai ir turų operatoriams.

Cituojant apklausos rezultatus, nuoroda į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus būtina.

Susisiekime
Captcha